Prancūzija
UNESCO pasaulio paveldo vyndarystės kelionės
Prancūzija - Populiarios vyno turizmo destinacijos
Prancūziškas vynas neabejotinai yra vienas labiausiai vertinamų pasaulyje. Vyno turizmas Prancūzijoje yra vertinamas kaip itin išskirtinis.
Saint-Emilion jurisdikcija. Vietovė gyvenama nuo priešistorinių laikų. II a. tuometiniame galų Askumbe (Ascumbas) romėnai įveisė vynuogynus. VIII a. bretonų vienuolis Šv. Emilijus šią vietą pasirinko savo prieglobsčiu. Vėliau miesteliui dėl to prigijo Sent Emiljono vardas. Nuo XI a. pro miestą driekėsi piligriminis kelias į San Kompostelos bažnyčią, o XII a. šalį užėmę Anglijos valdovai Sent Emiljonui, garsėjusiam savo vynais, suteikė jurisdikcijos privilegiją. Ji panaikinta tik per Prancūzijos revoliuciją. 1999 m. Sent Emiljono jurisdikcija – išskirtinė architektūra bei tradicinės vynininkystės kraštovaizdžiai – įtraukti į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą.
Senojo žemyno kultūros paveldo turtai
Susipažinkite su viena iš seniausių Europos žemės ūkio sričių – vyndaryste, vynuogių auginimo ir vyno gamybos papročiais ir tradicijomis.
Šampanės regionas. 1718 m. Prancūzijoje, Šampanės provincijoje, kurioje XVIII a. vyko garsiosios vyno mugės, patraukdavusios viso pasaulio prekeivių dėmesį čia gaminamu puikios kokybės vynu, buvo pradėtas gaminti simboliškiausiu iki šių dienų laikomas gėrimas – šampanas. Šio gėrimo butelio kamščio šūvis ir linksmas burbuliukų žaismas XVIII a. užbūrė ir Didžiosios Britanijos industrinės revoliucijos turtuolius. Tai buvo brangus ir pavojingas gėrimas – pirmaisiais šampano gamybos dešimtmečiais iki 90 proc. butelių sprogdavo nuo per didelio spaudimo. Nuo 1891-ųjų Europoje ir daugelyje kitų pasaulio valstybių šampano terminas saugomas Madrido sutartimi, kuri buvo dar kartą patvirtinta po Pirmojo pasaulinio karo. UNESCO nurodo, kad su šampanu susijęs pasaulio paveldo statusas apima vietas, kuriose „putojantis vynas buvo sukurtas naudojant antrinės fermentacijos metodą butelyje, nuo 17-ojo amžiaus pradžios iki jo ankstyvojo industrializavimo 19-ajame amžiuje“.
Burgundija. Administracinis regionas Prancūzijos vidurio rytuose. Plotas 31,6 tūkst. km²; 1,61 mln. gyventojų (1999). Sostinė – Dižonas. Jį sudaro keturi administraciniai departamentai: Kot d’Oras, Njevras, Sona ir Luara ir Jonas. Jis dalinai sutampa su to paties pavadinimo istorine Prancūzijos provincija, egzistavusia XV–XVIII a. Regionas ypač garsėja savo vynais. Burgundijoje UNESCO pripažino Kot de Niui ir Kot de Bono vynuogynų, į pietus nuo Dižono, kraštovaizdžius, kuriuose iš „Pinot noir“ ir „Chardonnay“ vynuogių gaminami vieni geriausių raudonųjų vynų.
Luaros slėnis tarp Sully-sur-Loire ir Chalonnes. Tai regionas Prancūzijos Centre, prie Luaros upės ir jos intakų, apimantis Tureno, Orleano, Blezua ir Beri istorines provincijas bei Luaros krašto dalį – Anžu. Regionas garsėja viduramžiais pastatytomis pilimis, kurių daugelis įrašytos į UNESCO globojamų objektų sąrašą kaip pasaulio paveldas. Iš viso prie Luaros ir jos intakų yra apie 400 pilių kompleksų. Luaros slėnis nuo Orleano iki Atlanto vandenyno yra vienas labiausiai lankomų Prancūzijos turizmo objektų. Luaros slėnis yra antras pagal dydį putojančio vyno gamybos regionas Prancūzijoje. Jį lenkia tik garsioji Šampanė. Be to, čia verta atvykti ieškant tikro prancūziško gyvenimo ritmo – kai niekur neskubama, mėgaujamasi kiekviena diena, gardžiu maistu ir puikiu vynu.
